žiaužis

2 žiaũžis, -ė smob. (2), žiaužỹs, -ė̃ (4) Arm, Kt 1. kas pasišiaušęs, papuręs: Jau zara bus žiaužýčių (ančiukų) Vrnv. ^ Laksto [vaikas] kaip žiaužáitis Varn. 2. išdykėlis, neklaužada: Buvo baisus žiaužiùkas: kankorėžiais mėtės Lkv. Supaisysi tu žiaužýčio: anas nemuštas da verkia Arm. 3. kas pasipūtęs, išdidus: Tos mergos tokios žiaũžės Kt. 4. malon. pupulis: Nebijok, muno žiaũži, tai vėjas kamine ūža Up. Jų vaikas rubuilis, o mūsiškio žiaužùko dantys neužsidaro Up.